Polisauga.lt

• Emigrantai plėšia, prievartauja ir žudo. Atvykėlių iš Lietuvos nusikaltimai Didžiojoje Britanijoje nesiliauja. Jauni lietuviai teisiami už nužudymus, išprievartavimus, vagystes, muštynes. Šių nusikaltėlių aukomis dažniausiai tampa tautiečiai. Teksto šaltinis – www.balsas.lt Daugiau skaitykite čia.
• Kova dėl emigrantės vaiko. Sunkmečiu tūkstančiai tėvų savo atžalas palieka kitiems žmonėms ir išvyksta uždarbiauti į užsienį. Ir retas jų susimąsto, kad sūnaus ar dukros gali nebeatgauti. Į karą dėl mažamečio vaiko įsitraukusios dvi moterys atsidūrė teisme. Teksto šaltinis – www.balsas.lt Daugiau skaitykite čia.
• Svetur studijuojantys jaunuoliai išsilaiko patys, Lietuvoje – prašo tėvų pagalbos. Svetur studijuoti išvykę jaunuoliai geba išsilaikyti patys, o likę Lietuvoje priversti prašyti tėvų pagalbos. Šis faktas tampa vienu svarbiausių jaunimo motyvų vykti į užsienį. Tačiau kiek Lietuvos piliečių aukštojo mokslo siekia užsienio universitetuose, mūsų valstybėje nežino niekas – tokie duomenys nekaupiami iki šiol, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Teksto šaltinis – www.balsas.lt Daugiau skaitykite čia.
• Suklupęs „keltų tigras” vis dar svetingas lietuviams. Lietuvos emigrantai gerai jaučiasi net griūvančioje Airijoje. Nors šalis kreipėsi pagalbos į europines struktūras, o valdžia kalba apie atlyginimų, pašalpų mažinimą, ten antruosius namus radę lietuviai neseka kaimynų lenkų pavyzdžiu –krautis lagaminų neskuba. Mat grįžę į gimtinę bijo visiškai pražūti. Nes Lietuva, priešingai nei daugelis kitų Rytų Europos valstybių, nesugebėdama pasirūpinti čia likusiais gyventojais, apie emigrantus nė nedrįsta pagalvoti. Teksto šaltinis – www.balsas.lt Daugiau skaitykite čia.
• Amerikoje užtruko dėl muzikos ir meilės “Ne diplomai ir ne konkursų laurai, o gerai klausytojų įvertinti koncertai yra tikrasis laimėjimas”, – trumpai lankęsis tėvynėje, LŽ prisipažino Jungtinėse Valstijose gyvenantis jaunosios kartos pianistas Gabrielius Alekna. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės Liucijos Drąsutienės auklėtinis savaitę viešėjo gimtajame Vilniuje, iš čia vyko koncertuoti į Klaipėdą ir Minską. “Išmokus tokią didelę ir sudėtingą solinę programą, norisi ją atlikti ne vieną kartą”, – paaiškino G.Alekna. Jaunatviškų konkursų, studijų laikai – jau praeitis, privalomų dalykų groti nebereikia, tad trisdešimt penkerių metų pianistas mėgavosi laisve rinkdamasis rečitalio kūrinius. Trečiadienį Nacionalinėje filharmonijoje jis skambino Claude’ą Debussy, Bela Bartoką ir Ludwigą van Beethoveną. Tai buvo pirmasis G.Aleknos solinis koncertas šioje salėje. Labiausiai – net atsistoję klausytojai jam dėkojo už L.van Beethoveno paskutiniąją, 32-ąją, sonatą. Matyt, pabūgęs, kad publika nepaleis iš scenos, pianistas sumanė ją užmigdyti – atliko Fryderyko Chopino “Lopšinę”. Teksto šaltinis – www.lzinios.lt Daugiau skaitykite čia.
• Brazilų metalistas didžiuojasi savo kilme. Legendinius “W.A.S.P.” apšildys “Shadowside”, kurioje būgnus muša lietuvių kilmės brazilas F.Buitvidas (antras iš kairės). Rytoj į sostinės “Forum Palace” klubo sceną kils ne tik Amerikos metalo pažiba – grupė “W.A.S.P.”, bet ir ją lydinti apšildanti grupė “Shadowside”. Brazilijoje susibūrusį kolektyvą sudaro skirtingos kilmės muzikantai: vokiečių, portugalų, italų ir lietuvių. ”Shadowside” būgnininko Fabio Buitvido seneliai kilę iš Lietuvos – mūsų krašte vaikinas viešės jau penktą kartą. LŽ pavyko susisiekti su Fabio dar prieš atvykstant į Lietuvą. Teksto šaltinis – www.lzinios.lt Daugiau skaitykite čia.
• Norvegijos kronos populiarumas rodo naują emigracijos kryptį. SEB banko šių metų liepos–lapkričio mėnesiais atlikta privačių klientų grynųjų pinigų valiutos keitimo operacijų banko skyriuose analizė parodė, kad dažniausiai į litus keičiamos užsienio valiutos trejetuke atsirado Norvegijos krona. Minimu laikotarpiu banko skyriuose Norvegijos kronos pirkimo ir pardavimo operacijos sudarė apie 12 proc. visų šio tipo operacijų, o vidutinė į litus keičiama suma, palyginti su kitomis užsienio valiutomis, yra didžiausia. Teksto šaltinis – www.delfi.lt Daugiau skaitykite čia.
• Išbandymas emigrantams – kitos rasės žmonės. Nors daugelis mano, kad emigravusių tautiečių duona kur kas skalsesnė nei likusiųjų Lietuvoje, prieš kraunantis lagaminus verta pamąstyti, ar pavyks įveikti ne tik kalbos barjerą, namų ilgesį, bet ir išmokti gyventi šalia kitos rasės ar tikėjimo žmonių. Užsienyje gyvenančių lietuvių patirtis rodo, kad tai tampa nelengvu išbandymu vyresnio amžiaus atvykėliams, o lengviausiai adaptuojasi dar stereotipų neturintys vaikai. Tai savo kailiu patytė vilnietė Neringa. Prieš keletą metų moteris su dviem dukrom atvyko į Airiją. Keturių metukų jaunėlę ji užrašė į darželį, o dvylikametė pradėjo lankyti airišką mokyklą. Moteris iš pradžių nuogąstavo, kad mergaitė nesugebės gerai mokytis dėl nepakankamų anglų kalbos žinių, tačiau sunkumų iškilo visai kitur. Teksto šaltinis – www.delfi.lt Daugiau skaitykite čia.
• Kaip policija gerina įvaizdį projekte „Šok su manimi“. Pritariu liaudies patarlei, kuri teigia, jog jei nori įsitikinti, kad daiktas yra mėšlas, tai visai nebūtina jo ragauti. Tačiau kartais nutinka, kad esi priverstas sėdėti tam daikte ne savo noru. Taip atsitiko ir šį šeštadienį, kai bemaž priverstinai teko vėpsoti TV3 projektą „Šok su manimi“.  Jau anksčiau buvau patyręs, kad šiame projekte dalyvauja policijos komisaras Ramūnas Matonis. Ši žinia buvo reklamuojama žiniasklaidoje, pareigūnas davė kelis interviu, kur teigė, kad jo pagrindinis tikslas šiame šokių projekte — gerinti policijos įvaizdį. Viename pokalbyje jis sako: „Nesitikiu, kad pašoksiu ir visuomenės požiūris per naktį pasikeis. Bet jei nors vienas žmogus po šio projekto policininkų nebelaikys baubais, tykančiais už kampo, užsibrėžtą tikslą būsiu pasiekęs“. Teksto šaltinis – www.diena.lt Daugiau skaitykite čia.

Gairės: Aktualijos, apžvalga, naujienos, spauda