Polisauga.lt

• Basanavičius ir Bassanawiczius. Ką ten Lisabona, visi kalba apie Jurgelevičiūtę. Bulvarinė žiniasklaida jau seniai yra paskelbusi savo abejotiną diagnozę skaitytojams: juos esą domina tik sensacijos, o dar labiau patinka blogos žinios. Jeigu Lisabonoje būtų kas ne taip – žinotume seniai. O NATO vadovų susitikime šiemet nebuvo tokios įtampos, kaip prieš metus, kai sunkiai sekėsi tartis dėl naujojo Santarvės generalinio sekretoriaus, ar kaip prieš dvejus metus Bukarešte, kai kilo audringos diskusijos dėl Ukrainos ir Gruzijos narystės. Bet kas bloga žiniasklaidai, dažniausiai būna gera visuomenei.  Žiniasklaidai blogai, kai Dalia Grybauskaitė Lisabonoje draugiškai šnekasi su Baracku Obama, nes ilgai kurta Amerikos ir Lietuvos santykių atšalimo istorija netenka prasmės. Todėl belieka ašaroti dėl Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės žlugimo. Tik ar verta graužtis dėl to, ko nebuvo? Iš tikrųjų Vilniaus ir Varšuvos santykiai kinta, nes Lenkija žengia pragmatiškos politikos linkme, pradeda suprasti savo tikrąjį vaidmenį ir svorį Europoje. Tokiai Lenkijai reikia diplomatinių sąjungininkų, o ne kovingų bendražygių, kaip iki šiol. Ar Lietuva supranta naują situaciją ir, svarbiausia, ar mokės ja pasinaudoti? Teksto šaltinis – www.lrt.lt Daugiau skaitykite čia.
• Pilietybės įstatymas lyg daina be galo. Prezidentės dekretą pristačiusi S.Cirtautienė teigė, kad naująjį Pilietybės įstatymą D.Grybauskaitė iš esmės vertina teigiamai.
 Seimas vakar 103 balsais priėmė sprendimą Pilietybės įstatymą svarstyti iš naujo. Parlamentarai išklausė argumentus, kuriais rėmėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjusią savaitę vetavusi šį lapkričio pradžioje priimtą įstatymą. Ar Seimas pritars krašto vadovės pateiktoms pataisoms, paaiškės gruodžio 2-ąją. Teksto šaltinis – www.lzinios.lt Daugiau skaitykite čia.
• A.Kubilius: visi emigrantai turi turėti teisę išsaugoti pilietybę. Visi emigrantai turi turėti teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę, ketvirtadienį pareiškė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas premjeras Andrius Kubilius, Seimui ruošiantis svarstyti prezidentės veto dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. “Visą laiką laikiausi nuoseklios pozicijos, kad visi išeiviai turi turėti teisę išsaugoti dvigubą pilietybę”, – Žinių radijui sakė A.Kubilius. Anot premjero, pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, “ar esame už tai, kad išsaugotume pilietybę”, ir tik po to klausti, ar tai padaryti leidžia Lietuvos Konstitucija. Teksto šaltinis – www.delfi.lt Daugiau skaitykite čia.
• Septyni ambasadoriai laiške Lietuvos institucijoms išsakė nepasitenkinimą dėl antisemitizmo šalyje. Savaitraštyje “Veidas” pasirodžius Niurnbergo procesą kritikuojančiam istoriko, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojo Petro Stankero straipsniui, septynių Europos šalių ambasadoriai vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui išsiuntė laišką, kuriame išreiškė nepasitenkinimą dėl antisemitizmo apraiškų šalyje. Laišką, kurio kopiją gavo BNS, pasirašė Jungtinės Karalystės, Estijos, Prancūzijos, Suomijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Švedijos ambasadoriai. Laišką taip pat gavo Prezidentūros, Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai. P.Stankero straipsnyje teigiama, kad 6 mln. žydų nužudymas Holokausto metu yra dokumentais neįrodyta legenda, o Niurnbergo procesas vadinamas “aiškiai neteisingu teisminiu tyrimu”. “Tai prilygsta Holokausto neigimui ir nusipelno stipriausio pasmerkimo. Tiesą pasakius, pagal daugelio šalių įstatymus tai būtų verta teisinio proceso. Neįtikėtina, kad toks gerbiamas leidinys kaip “Veidas” sutiko publikuoti šiuos klaidingus teiginius ir iki šiol nebuvo jokio viešo ir oficialaus P.Stankero požiūrio pasmerkimo”, – teigiama ambasadorių laiške, kurio kopiją gavo BNS. Teksto šaltinis – www.diena.lt Daugiau skaitykite čia.
• Redaktorius: kritikos dėl sakinio apie žydų naikinimą sulaukęs istorikas neneigia holokausto. Kritikos dėl straipsnyje išdėstytų minčių apie žydų naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais sulaukęs istorikas Petras Stankeras niekada neneigė holokausto, o nesusipratimas įvyko dėl vieno sakinio, kuris buvo klaidingai suprastas, teigia savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. „Veidas“ kaip leidinys ir P.Stankeras kaip autorius niekada gyvenime neneigė holokausto, neneigia ir neneigs“, – BNS ketvirtadienį sakė G.Sarafinas. Anot jo, šurmulys kilo dėl vienintelio sakinio, nulėmusio tai, kad P.Stankeras turėjo palikti eitas pareigas Vidaus reikalų ministerijoje (VRM). Teksto šaltinis – www.alfa.lt Daugiau skaitykite čia.
• JAV lietuvis laimėjo butą ir automobilį. Vieną dieną Adamas Venckauskas buvo paprastas studentas, o kitą – jau milijonierius. Jungtinių Amerikos Valstijų televizijos laidoje lietuvis laimėjo prabangų butą Niujorke ir automobilį „Acura ZDX”. „To negali būti! Man trūksta žodžių”, – apstulbęs šviesiaplaukis A.Venckauskas neslėpė emocijų, kai į jo duris pasibeldė HGTV kanalo, skirto namams ir sodui tvarkyti, filmavimo grupė. Centrinės Floridos universiteto 21 metų inžinerijos studentas tuo metu ruošėsi egzaminui ir netikėtai sulaukė pusantro milijono dolerių vertės dovanos. Teksto šaltinis – www.lrytas.lt Daugiau skaitykite čia.
• Ispanijoje žuvo iš 300 metrų aukščio su automobiliu nukritęs lietuvis. 35-erių lietuvis, gyvenęs Ispanijos Kuevas de Almansoros savivaldybėje, žuvo, kai jo automobilis nuvažiavo nuo kelio ir krito nuo 300 metrų aukščio skardžio į rezervuarą. Ketvirtadienį naujienų portalas euroweeklynews.com pranešė, kad lietuvio kūnas buvo aptiktas, automobilį pastebėjus medžiotojams ir iškvietus gelbėjimo tarnybą. Teksto šaltinis – www.lrytas.lt Daugiau skaitykite čia.
• Airijoje vedę brolis ir sesuo laukiasi antrojo vaikelio. Airijoje susituokę ir antrojo vaiko besilaukiantys brolis ir sesuo, pareiškė emigruosiantys iš tėvynės, nes jų nepalaiko visuomenė, rašo „The Independent“. Kraujomaiša nebuvo tikslinga: pradėję susitikinėti, jauni žmonės nežinojo, kad yra netikri brolis ir sesuo, turintys bendrą tėvą. Gimė ir užaugo jie skirtinguose miestuose, esančiuose daugiau nei 100 kilometrų vienas nuo kito. Susipažino jie prieš keletą metų naktiniame klube, į kurį atėjo su draugais. Teksto šaltinis – www.delfi.lt Daugiau skaitykite čia.
• Ko negalėjo pakeisti, aprašė knygose. Prieš dvidešimt metų į Šveicariją gyventi išvykusios Janinos Survilaitės gyvenimo tikslas – tyrinėti ir rašyti apie šios šalies lietuvius, jų gyvenimą ir veiklą.  Vykdydama užsibrėžtą tikslą J.Survilaitė išleido vertingas dokumentines apybraižų knygas „Alpių lietuviai“ ir „Mylėsi Lietuvą iš tolo“, paskelbė daug straipsnių Lietuvos spaudoje apie Šveicarijos lietuvius, jų veiklą ir gyvenimą. Moteris išleido tris romanus apie naujųjų lietuvių emigrantų akistatą su sovietmečiu. Teksto šaltinis – www.delfi.lt Daugiau skaitykite čia.
• Vokietijos lietuvių bendruomenei – masiniai prašymai padėti surasti darbą. Prasidėjus kalboms apie lietuviams atsiveriančią darbo rinką Vokietijoje į lietuvių bendruomenės (LB) apylinkes pasipylė elektroniniai laiškai iš Lietuvos. Rašančiųjų prašymas – surasti darbo Vokietijoje, padėti apsigyventi, prašymai susigaudyti vokiškos kalbos bei biurokratijos džiunglėse. Prašančių pagalbos laiškai dažniausiai atsiduria bendruomenės valdybos narių pašto dėžutėse. „Kaip jūs reaguotumėte, jei skaitytumėte laiškus, kuriuose – vien vargas ir skausmas, prašymai, o kartais ir maldavimai padėti susirasti darbo Vokietijoje, nes Lietuvoje neįmanoma išgyventi?“, – klausė vienos apylinkės valdybos narė Asta.  O laiškų turinys – labai panašus. „Esame tvarkinga keturių asmenų šeima. Vyras dirbo statybose, tokį ar panašų darbą galėtų dirbti ir Vokietijoje. Aš galėčiau valytis privačiuose namuose ar prižiūrėti senelius. Padėkite, nes Lietuvoje su dviem mokyklinio amžiaus vaikais labai sunku pragyventi“. Teksto šaltinis – www.delfi.lt Daugiau skaitykite čia.
• J.Marcinkevičius: Ar mes šeimininkai valstybėje? Šiandien keliame klausimą: ar esame savo valstybėje šeimininkai? Aš tas šeimininko pareigas ir teises suprantu kaimietiškai: tėvas pirmas keldavosi ir guldavo, sužiūrėdavo galvijus ir žmones, priklausomai nuo oro paskirstydavo darbus ir pats visą laiką dirbdavo. Visą laiką buvo užimtas.
Šalyje tikro šeimininko nėra ir negali būti. Šiandien galvojame tik apie kolektyvinį šeimininką. Apie vieną ar kitą partiją, opoziciją ir poziciją, bandome įteigti, kad partijos organizuoja ir vadovauja.
Šiandien nėra Lietuvoje kiek reikšmiškesnės grupuotės ar sambūrio, kuris būtų įsitikinęs, kad šalyje viskas gerai, kad esame aprūpinti ir apsirūpinę ir žmogiškomis, ir politinėmis vertybėmis.
Viską sugriovė, išvartė ir sutrypė nekontroliuojama privatizacija, užklupusi krizė, kurioje teisingumas blaškosi kaip benamis šunėkas, nuo prekystalio bandydamas nugriebti dešros gabalą. Tačiau ant prekystalio juk mažai kas liko.Teksto šaltinis – www.respublika.lt Daugiau skaitykite čia.

Gairės: Aktualijos, apžvalga, Migracija, naujienos, spauda