Polisauga.lt

• Airijos lietuviai: krizė privertė susispausti, tačiau apie grįžimą į Lietuvą negalvoja. Airija šią savaitę – dėmesio centre, nes Europos Sąjungos vadovybė svarsto, kaip padėti šiais vis giliau į ekonominę krizę brendančiai valstybei. Tuo tarpu Airijoje gyvenantys lietuvių emigrantai dienraščiui „Kauno diena“ teigė neketinantys grįžti atgal į Lietuvą. Kaip dienraščiui „Kauno diena“ sakė Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis, vis mažiau tautiečių jaučia nostalgiją Lietuvai ir beveik niekas nekalba apie planus grįžti namo, bet žvalgosi į naujas ekonominei emigracijai palankesnes kryptis. Tai – darbo rinką atverianti Vokietija bei kaimyninė Anglija. Vyras teigė, kad lietuviai supranta, jog ir patiems airiams trūksta darbo, visi supranta Airijos padėtį. Tačiau žmonės nepraranda vilties, laukia, kol valdžia išspręs problemas. Teksto šaltinis – www.15min.lt Daugiau skaitykite čia.
• S. Tamkavičius: emigracija – iššūkis Lietuvai. „Tikrai galima suprasti visus žmones, kurie važiuoja užsidirbti, bet visi tie, kurie šiandien sako, kad aš nekenčiu Lietuvos, kad važiuoju ten, kur būsiu gerbiamas, mylimas, kur mano teisės bus respektuojamos, jiems visada noriu pasakyti – jei jūs norite, kad jus mylėtų, mylėkite kitus“, – sako arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Tai dvasininkas pareiškė Anykščių sakralinio meno centre, kuriame buvo minimos monsinjoro Alberto Talačkos 89-osios gimimo metinės. Pasak S. Tamkevičiaus, tikintis žmogus neturėtų taip kalbėti, rašo anyksta.lt. Teksto šaltinis – www.delfi.lt Daugiau skaitykite čia.
• Švedija emigrantams – nenugalimas masalas. Lietuvą į gilią ir klampią duobę įstūmusi ekonominė krizė tūkstančius kraštiečių išginė suktis namų lizdelius svetur. Gąsdinimai, kad svečiose šalyse lietuviai jausis nepageidaujami, ne visuomet yra teisingi. Apie geresnio gyvenimo paiešką Švedijoje pasakoja J.Briedytė. Visuomet tikėjau sava šalimi ir ne kartą atsisakiau draugų kvietimo išvykti į užsieninį. Atvirkščiai – kitus įkalbinėjau grįžti ir kurti geresnę Lietuvą. Dabar nebesmerkiu tų, kurie vieną Dievo duotą gyvenimą nori praleisti turtingai ir turiningai. Tiesiog patriotizmo beliko lašelis, nes jį išmušė nuolatinis siekis kažkokiu būdu sudurti galą su galu. Teksto šaltinis – www.delfi.lt Daugiau skaitykite čia.
• Lietuvio nuotraukos – populiariame britų savaitraštyje. Populiaraus britų savaitraščio leidžiamo žurnalo „The Sunday Times Magazine” puslapius papuošė lietuvių fotografo Mindaugo Komskio nuotraukos. Didžiojoje Britanijoje gyvenantis 31 metų klaipėdietis M. Komskis iliustravo praėjusio sekmadienio „The Sunday Times Magazine” vedamąjį straipsnį, šeštadienį rašo „Lietuvos rytas”. Teksto šaltinis – www.delfi.lt Daugiau skaitykite čia.
• Darbo imigrantai – baubas ar būtinybė? Smarkiai išaugus kvalifikuotos darbo jėgos emigracijai Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) ragina Lietuvos valdžią persvarstyti imigracijos politiką ir sudaryti sąlygas pasikviesti specialistų ne iš ES šalių. „Susidaro uždaras ratas: kalbama tik apie tai, kaip susigrąžinti emigrantus, o užsieniečius įsileisti bijoma. Bet juk Lietuvos darbo rinkai jau dabar reikalingi kvalifikuoti darbuotojai ir investuotojai. Jei jų šalyje nėra – reikia galvoti, kaip pritraukti iš užsienio“, – pristatydama TMO tyrimą sakė šios organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė. Teksto šaltinis – www.alfa.lt Daugiau skaitykite čia.
• Lietuviškus vardus užgožė Noyousai ir Gabios. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atkreipia dėmesį, kad lietuvių kalboje nepriimtini užsienietiški vardai, kurie neturi lietuviškiems daiktavardžiams būdingų galūnių, yra tariami ir rašomi skirtingai bei rašomi su nelietuviškomis raidėmis. Taip pat netaisyklingi užsienietiškam tarimui adaptuoti lietuviški vardai. „Tarp užsienyje registruotų vardų pastebėti ir pusiau skusti, pusiau lupti – pusiau savi, pusiau užsienietiški vardų variantai: Mat (= Matas), Noyous (= Nojus), Gabia (= Gabija). Tai iškreiptos lietuviškų vardų formos, derintos prie angliškos rašybos ir tarimo“, – teigiama VLKK ta tema specialiai parengtame pranešime. Teksto šaltinis – www.alfa.lt Daugiau skaitykite čia.
• Kas trečia stambi įmonė svarstė persikelti į užsienį. 34 proc. įmonių vadovų nurodo, kad yra svarstę galimybę įmonę juridiškai perkelti į palankesnę mokestinę aplinką užsienyje. Tai rodo lapkričio mėnesį rinkos ir socialinių tyrimų kompanijos „Macroscope tyrimai” atliktas verslo lyderių, t.y. 1000-tuko didžiausių Lietuvos įmonių vadovų, požiūrio tyrimas. Tyrimas buvo skirtas sužinoti, kaip didžiųjų įmonių vadovai vertina šešėlinę ekonomiką. Planus į kitų metų biudžetą surinkti papildomai 1 mlrd. iš šešėlinės ekonomikos kaip realius vertina 28 proc. respondentų. 86 proc. stambiųjų verslininkų pritaria teiginiui, kad jei mokesčių tarifai būtų sumažinti, verslas sumažintų šešėlį ir surinkimas į biudžetą padidėtų. Teksto šaltinis – www.alfa.lt Daugiau skaitykite čia.
• Europos putroje lietuviško skonio nesijaus. Europos Sąjungos prezidentas Hermanas Van Rompejis (Herman Van Rompuy) viešai paskelbė – nacionalinės valstybės ateityje turėtų išnykti. O kaip jos išnyks? Kaip – ES prezidentas nepasakė. Tačiau žmonijos istorija žino, kaip išnyksta valstybių nacionaliniai kontūrai. Taikiuoju būdu. Bus asimiliuotos. Taip sakant, suvirs bendrame nacionalinių valstybių katile ir gausime kažkokią tasią denacionalizuotą putrą. Viename šaukšte bus ir lietuvis, ir lenkas, ir prancūzas, ir vokietis. Suvirę į bendrą masę. Vienodo skonio. Be jokios nacionalinės identifikacijos. Teksto šaltinis – www.respublika.lt Daugiau skaitykite čia.
• Vaiko vardas – pagal emigracijos kryptį? Užsienyje laimės ieškantys lietuviai gerai išmoko vieną pamoką: jei nenori kloti viešbučio lovų ar fasuoti daržovių fabrike, reikia ne tik gerai mokėti užsienio kalbą ir turėti universiteto diplomą, bet ir pasirūpinti „deramu“ vardu. Tad užuot savo atžalas pavadinę gražiais, bet sunkiai ištariamais lietuviškais vardais, tėvai parenka užsienietiškus ar tarptautinius. Lietuvos Civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai pastebi, kad tautiečiai, registruodami užsienyje gimusius savo vaikus, vis dažniau įrašo ne mūsų ausiai įprastus vardus, o užsienietiškus. Teksto šaltinis – www.delfi.lt Daugiau skaitykite čia.
• Ekonomikos vaistai – kvalifikuoti imigrantai. Emigracijos bangai iš Lietuvos į tolimus kraštus nunešus šimtus tūkstančių darbingų ir kvalifikuotų žmonių, ekspertai bei verslininkai įspėja: ateityje normalus krašto ūkio augimas ir socialinių garantijų užtikrinimas likusiems piliečiams bus įmanomas tik skatinant kvalifikuotų darbuotojų iš kitų šalių atvykimą.Apgalvotos imigracijos politikos pamatus reikia pradėti kloti jau šiandien. Taip pat būtina laužyti apie imigrantus susiformavusius neigiamus visuomenės stereotipus, kurie yra labai ryškūs, nors beveik neparemti asmenine bendravimo su svetimtaučiais patirtimi. Teksto šaltinis – www.lzinios.lt Daugiau skaitykite čia.
• Dėl pilietybės dar teks diskutuoti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą, nes, pasak jos, keletas naujojo įstatymo nuostatų prieštarauja Konstitucijai. Tai vienos esminių įstatymo nuostatų – jomis įteisinama dviguba pilietybė Europos Sąjungos (ES) bei NATO šalių piliečiams ir išplečiamas asmenų, galinčių gauti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, ratas. Žinoma, tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai prezidentė vetavo ar grąžino Seimui svarstyti įstatymą. Tačiau verta atkreipti dėmesį į prezidentės šį kartą išdėstytą motyvą. Prezidentė argumentuoja, kad kelios įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Teksto šaltinis – www.lzinios.lt Daugiau skaitykite čia.
• A. Kubilius: Airijos finansinės problemos gali pakenkti ten gyvenantiems lietuviams. Premjeras Andrius Kubilius neatmeta, kad tarptautinės paramos prašančios Airijos finansinės problemos gali pakenkti šioje šalyje dirbantiems lietuviams. ”Dėl tos situacijos Airijoje gali nukentėti nemažai į Airiją išvažiavusių dirbti lietuvių. Bet esminis dalykas yra tai, kad, be abejo, Airija, kaip ir prieš tai Graikija, yra euro zonos šalys. Akivaizdu, kad euro zona vis dar išgyvena didelės skolos iššūkius”, – interviu Lietuvos radijui teigė A.Kubilius. Teksto šaltinis – www.delfi.lt Daugiau skaitykite čia.
• Airijos lietuviai: krizė gąsdina, bet negrįšime. Airijai atsidūrus ant dar vienos krizės slenksčio, šioje šalyje gyvenanti lietuvių bendruomenė sunerimo. Emigrantai baiminasi netekti darbo, tačiau jį praradę grįžti į gimtinę neplanuoja. Teksto šaltinis – www.diena.lt Daugiau skaitykite čia.
• Emigrantų mažėja, o grįžtančiųjų nedaugėja. Statistikos departamento duomenimis, spalį išvykimą iš Lietuvos deklaravo dviem tūkstančiais mažiau asmenų negu rugsėjį. „Atgavus nepriklausomybę, Lietuva pasidarė kaip rėtis – tauta byra į visas puses, nes sako, kad Airijoje ir Ispanijoje žolė žalesnė,“ – Čikagos dienraščio „Draugas“ puslapiuose polemizuoja JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys Arvydas Barzdukas. Teksto šaltinis – www.balsas.lt Daugiau skaitykite čia.
• Svajonę mokytis Lietuvoje išpildo “Lietuvių namai”. Vilniuje įsikūrusi išeivių mokykla „Lietuvių namai“, švenčianti 20 metų jubiliejų, po savo stogu suburia lietuvių kilmės vaikus iš užsienio. Dauguma jų gyvena šalia mokyklos esančiame bendrabutyje. Kaip vaikai ryžtasi palikti tėvų namus ir vienui vieni atvažiuoti į protėvių žemę – nemokėdami lietuvių kalbos, nepažindami kultūros? Vilniaus vidurinė mokykla „Lietuvių namai“ įkurta 1990-aisiais. Į šią mokyklą sugrįžta lietuvių kilmės vaikai, kurių tėvai gyvena už Lietuvos ribų: tremtinių ir represuotųjų palikuonys ar į užsienį išvykusių lietuvių vaikai. Mokykloje šiuo metu mokosi 241 mokinys. „Lietuvių namus“ baigę moksleiviai, kaip ir kiti užsienio lietuviai, į šalies aukštąsias mokyklas stoja lengvatinėmis sąlygomis. Teksto šaltinis – www.delfi.lt Daugiau skaitykite čia.

Gairės: Aktualijos, Migracija, naujienos, spauda