Polisauga.lt

Kokiu būdu užsienietis įgyja teisę gyventi Lietuvoje?

Penkerius metus šalyje išgyvenęs, išlaikęs valstybinės kalbos ir LR konstitucijos pagrindų egzaminus, užsienietis gauna leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Kokie gali būti užsieniečio motyvai siekti LR pilietybės?

Kiekvienas pats sprendžia, kokios pilietybės nori. Vienas gali būti iš trečiosios, kitaip tariant – ne iš ES (toliau – Europos Sąjungos) šalies, kurios piliečiai yra nepageidaujami LR teritorijoje. Kiekvienas žmogus pasiskirsto savo prioritetus – gal jis nori balsuoti, turėti politinių teisių, nenori saistytis su kita valstybe. Bet būna visaip. Žmogus, turėdamas nuolatinį leidimą gyventi, gyvena čia daugybę metų, likdamas Ukrainos ar Rusijos piliečių. Ir jam nesvarbu, kad čia jis turi šeimą ir jo vaikai yra Lietuvos piliečiai.

Ar tiesa, kad santuoka su Europos Sąjungos piliečiais suteikia teisę apsigyventi ES šalyse?

Santuoka tikrai suteikia teisę apsigyventi ES šalyse, tačiau tam reikia turėti dokumentus. Pirmiausia, žinoma, santuokos liudijimą. Žmogus, sudaręs santuoką, privalo atvykti į migracijos tarnybą ir, pateikęs turimus dokumentus, prašyti santuokos pagrindu išduoti leidimą laikinai gyventi. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, toks leidimas duodamas metams. Bėda ta, kad šis procesas kol kas nėra sutvarkytas iki galo, nes leidimo laikinai gyventi iš tokius sprendimus priimančios įstaigos  – Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos – reikia laukti pusę metų. Tas laukimas – negarbė Lietuvai. Pasitaikė atvejų, kai sprendimai buvo priimami paskutinėmis dienomis, žmonės dėl to patyrė nereikalingos įtampos ir reagavo labai jautriai. Tikimės, kad netrukus situacija pagerės, LR vidaus reikalų ministerija parengė įstatymo projektą, kuriame numatyta leidimą laikinai gyventi išduoti per keturis mėnesius.

Kiek laiko po santuokos registravimo kitatautis gali gyventi Lietuvoje?

Priklauso nuo to, kuriam laikui jam išduota viza. Tarkime, viza išduota trims mėnesiams, o leidimas laikinai gyventi išduodamas tik po pusės metų, vizos galiojimo laikui baigiantis, žmogus turi išvažiuoti.

Ar santuoka su Lietuvos Respublikos (toliau – LR) piliečiu leidžia užsieniečiui pretenduoti į LR pilietybę?

Po septynerių santuokos metų užsienietis turi teisę įgyti LR pilietybę. Tam jam dar reikėtų išlaikyti lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos  egzaminą. Tačiau LR pilietybę užsienietis gali įgyti ir nesituokdamas, jam pakanka išgyventi Lietuvoje 10 metų ir išlaikyti jau minėtus egzaminus. LR pilietybę užsienietis išsaugo net nutraukęs santuoką su Lietuvos piliečiu.

Ar būna atvejų, kad tuoktis su LR piliečiu norintis užsienietis ateitų pasikonsultuoti dėl jo būsimo statuso šalyje, galimybių dirbti, auginti vaikus?

Ateina, ir nemažai. Jie teiraujasi, kokių dokumentų reikia, ar būtina lankytis Vilniaus migracijos valdyboje, ar gali trumpam išvykti į gimtą kraštą ir vėl grįžti. Užsieniečiams kyla įvairių klausimų. Kartais jie atvyksta vieni, kartais su sutuoktiniu, o kitą kartą – užsieniečio samdytas advokatas ar įgaliotas asmuo.

Kiek metų gali trukti fiktyvios santuokos?

Santuokos trukmė priklauso nuo poros tikslų. Jei žmogus siekia pilietybės, santuokoje reikia išgyventi ne mažiau septynerių metų. Neseniai pradėjome tikrinti įtarimų sukėlusias santuokas ir taip sujaukėme kai kurių žmonių, kurie tikėjosi tokiu būdu gauti LR pilietybę, planus sėkmingai važinėti po ES. Lietuvos pilietybė tikrai suteikia neribotas galimybes trečiųjų valstybių žmonėms –  jie atvyksta, po septynerių metų gauna pilietybę ir važinėja po ES, dirba, naudojasi kitomis galimybėmis. Žmogaus gyvenime tie septyneri metai nėra toks didelis laikas. Užsieniečiai net neslepia, kad santuoką sudaro 5–7 metams, kol gauna leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, ir išsiskiria. Ne visi siekia pilietybės. Po penkerių metų užsienietis pratęsia leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir santuoką anuliuoja. Gavus leidimą nuolat gyventi, reikalavimai užsieniečiui tampa visiškai maži ir vėliau nėra svarbu, kokiu pagrindu šis gavo leidimą gyventi šalyje. Svarbu jį gauti, o leidimo keitimas yra daug paprastesnis. Sudėtingiau tokiems žmonėms išgyventi penkerius metus, kol užsienietis turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje – kasmet su sutuoktiniu jis turi apsilankyti migracijos tarnyboje ir pratęsti leidimą laikinai gyventi.

Kaip galima atpažinti fiktyvią santuoką?

Įtarimų, kad santuoka gali būti fiktyvi, kelia įvairios aplinkybės. Pavyzdžiui, 1947 m. gimimo nebylė išteka už 1974 metais gimusio libaniečio: neva jie pažįstami trejus metus, moteris labai myli kitatautį. Puiku, jei yra taip, nelendame į žmogaus sielos reikalus, tačiau toks didelis poros amžiaus skirtumas kelia tam tikrų abejonių dėl santuokos. Abejonių kelia tarpusavyje nesusikalbanti pora, t. y., nežinantys bendros kalbos, kuria vienas su kitu galėtų susikalbėti. Pavyzdžiui, turkas veda Lietuvos pilietę, kuri nekalba angliškai, jis nebendrauja šiai suprantama rusų kalba. Kaip šeima susikalba? Abejonių kelia socialiniai skirtumai, pavyzdžiui, skirtingas išsilavinimas. Kai kyla įtarimų pagal šituos požymius, visada važiuojame į vietą ir žiūrime, kaip pora veda bendrą ūkį. Tokiais atvejais pareigūnams kilę įtarimai labai dažnai pasitvirtina: užsienietis santuokos pagrindu gavo leidimą būti Lietuvoje ir kuriasi sau patogų gyvenimą, savo, ne bendrą. Nes iš tikrųjų, gauti leidimą gyventi Lietuvoje santuokos pagrindu yra lengviausia – nereikia įrodinėti, kad tu čia mokaisi ar vykdai ūkinę veiklą.

Ar stebėti santuoką su LR piliečiu registravusį užsienietį pradedate šiam atėjus dokumentų?

Laikomės tokios pozicijos: jei priimant užsieniečio dokumentus jo santuoka su LR piliečiu sukėlė įtarimų, maždaug po pusmečio tokią šeimą patikriname vietoje. Kilus įtarimams, šeimą stebime toliau. Dažniausiai iš karto matosi, ar šeima gyvena bendrą gyvenimą. Mūsų darbuotojai  taip pat jau yra patyrę, apgaulę pastebi  greitai. Būna atvejų, kad užsienietis, deklaruojantis šeiminį gyvenimą, nė nežino, kur būste padėtos jo šliurės, kai kurie drabužiai ar higienos reikmenys. Mano paties patirtis šioje tarnyboje taip pat neapgauna – vos po kelių pokalbio su užsieniečių minučių galiu pasakyti, jog santuoka galimai fiktyvi. Visada džiaugtumėmės, kad mūsų įtarimai nepasitvirtintų, bet yra žmonių, linkusių pažeisti įstatymus, neteisėtais būdais gauti leidimus gyventi Lietuvoje.

Kokių veiksmų imatės įtarę porą sudarius fiktyvią santuoką?
Vilniaus migracijos valdybos specialistai rengia dokumentą Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos su teikimu naikinti užsieniečiui leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje. Panaikinus leidimą laikinai gyventi, kreipiamės į prokuratūrą. Ši kreipiasi į teismą, kad įtarimų sukėlusi santuoka būtų panaikinta. Teismų praktika dar labai maža, yra vos keli atvejai, kai prokuratūra dėl santuokų panaikinimo kreipėsi į teismą, tačiau ir tų pačių sprendimai kol kas nėra aiškūs. Galvoju, kad, panaikinus santuoką dėl to, kad ji buvo fiktyvi, žmogus turėtų už tai atsakyti baudžiamąja atsakomybe, nes jis apgavo valstybę. Teismui panaikinus fiktyvią santuoką, žmogus turėtų būti baudžiamas už neteisėtos informacijos suteikimą: sudarydamas fiktyvią santuoką, užsienietis gauna leidimą laikinai gyventi – oficialų valstybės dokumentą, taip jis apgauna valstybę. Manyčiau, už tokią nusikalstamą veiką turėtų būti taikoma piniginė bauda. Atsakyti turėtų LR pilietis, nes užsienietis jau būtų išsiųstas iš šalies – panaikinus leidimą gyventi, jis nebeturi teisės čia būti. Visi kiti teisiniai procesai atliekami be jo.

Ar galima žinoti, kiek LR piliečių yra sudarę santuokas su užsieniečiais?

Mes nevedame tokios statistikos, negalime pasakyti, kiek tokių santuokų yra fiktyvių. Tačiau turime skaičius apie Vilniaus mieste mūsų patikrintas įtarimų kėlusias šeimas. Praėjusiais metais patikrinome gal 100 tokių šeimų, šiemet – kone 70. Tai nėra dideli skaičiai, tačiau darbo nustatant fiktyvias santuokas pakanka. Visuomenėje yra tik 2 proc. linkusių nusikalsti, daryti teisės pažeidimų, žmonių. Tad manyčiau, kad ir tarp mūsų minimų šeimų įtartinų tikslų galėtų turėti maždaug tiek procentų.

Ar mišrios santuokos yra populiarios?

Populiarėjantis reiškinys. Paskaičiavome, kad Vilniaus mieste yra 5 proc. šeimų, kurių sutuoktiniai turi skirtingas pilietybes. Tai didėjantys skaičiai.

Kokie netikėtumai laukia LR piliečių, susituokusių su užsieniečiais?

Žmonės, kurie nėra gerai teisiškai išprusę, nuo santuokų su užsieniečiais gali nukentėti Viena didesnių blogybių ištinka užsieniečiui sutuoktiniui dingus (pasikeitė jo planai, nebenori leidimo nuolat gyventi ir pnš.). Tuomet kyla klausimas, kaip su pradingėsiu išsituokti. Tai pasidaro itin aktualu sutikus mylimą žmogų, su kuriuo tikrai norėtųsi susieti savo gyvenimą. Vien pripažinti žmogų nežinia kur esančiu prireikia trejų metų. Santuokos su užsieniečiais neretai trukdo spręsti turto klausimus – parduodant didesnės vertės turtą reikalingas sutuoktinio parašas. Yra begalė kitų reikalų, kurių negali išspręsti be antrosios pusės. Visokių nesklandumų ateityje gali patirti moterys, net iš meilės ištekėjusios už užsieniečių, ypač porai susilaukus bendrų vaikų. Gyvenimui svetimoje šalyje apkartus, grįžti į tėvynę moterys nori kartu su vaikais. Antrajai pusei nesutinkant, įsiveliama į didelius teisminius ginčus. O teismai nagrinėja viską – skaičiuojamos moters pajamos, domimasi profesine karjera, kitomis jos galimybėmis auginti vaiką vienai ir net kitoje šalyje. Dažnai situacija moteriai būna labai nepalanki ir ši tampa bejėge ką nors keisti. Todėl dažniausiai moteris aukojasi dėl vaiko ar šeimos ir lieka svetimoje valstybėje iki sulauks palankesnių sąlygų keisti savo gyvenimą.

Kaip galima būtų apsaugoti žmones  nuo neapgalvotų žingsnių?

Pagelbėti galėtų tik visuomenės švietimas. Manyčiau, auklėjimo ir žinių spragų reikėtų ieškoti dar mokykloje. Apie tai, kas laukia susituokus su kitos kultūros piliečiu, kartais – daug vyresniu žmogumi,  labai svarbu žinoti merginoms. Šviesti jaunimą būtina visomis priemonėmis

Patarė ir į klausimus atsakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis

Gairės: ES, fiktyvi santuoka, grėsmės, kitatautis, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, Lietuva, LR pilietybė, mišri santuoka, motyvai, santuoka, tikslai, užsienietis