Polisauga.lt

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, praeitą savaitę priėmusi Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimo atstovus, teigė pritarianti  dvigubos pilietybės taikymo išplėtimui. Pasak valstybės vadovės atstovo spaudai, prezidentės nuomone, žmonėms, turintiems lietuviškas šaknis,  tačiau išvažiavusiems iš Lietuvos, teisė turėti dvigubą pilietybę turi būti suteikta. Negana to, susitikimo metu D. Grybauskaitė išreiškė nuomonę, kad tautiečių negalima skirstyti į Lietuvos ir pasaulio lietuvius, visi lietuviai yra lietuviai.

Bet ar tikrai reikalingas platesnis dvigubos pilietybės taikymas? Kaip išvis suprantame pilietybę ir ką ji reiškia šiandien? Pilietybė nustato asmens santykį su valstybe. Tas santykis vienaip ar kitaip nustato abipusę pareigą – tiek valstybei, tiek ir piliečiui. O ar gali žmogus tinkamai vykdyti pareigas dviems valstybėms vienu metu? Ar nėra taip, kad pareigos tokiu atveju vykdomos vienai valstybei, o iš kitos jų tik reikalaujama? Tokiu atveju jau reikėtų kalbėti apie privilegijas ir apie Lietuvoje gyvenančių Lietuvos piliečių diskriminavimą. Vargu ar tuomet galėtume galvoti apie Lietuvą, kaip apie demokratinę valstybę apskritai. Ir, koks gi čia piliečio ryšys su valstybe, jei jis jau dvylika metų su visa šeima gyvena Anglijoje ir į Lietuvą grįžti neketina? Kam tokiam žmogui Lietuvos pilietybė?

Kažin ar būtų teisinga, kad užsienyje pastoviai gyvenantis ir kitos valstybės pilietybę turintis asmuo turėtų teisę vienaip ar kitaip paveikti Lietuvos situaciją. Šiuo atveju galvoje turima teisė piliečiams rinkti valdžią. Juk vienas prabalsuos ir pamirš, o kitiems su išrinktaisiais tautos atstovais dar ir gyventi reikės. Ir kodėl, už mus, tėvynėje gyvenančius lietuvius, turėtų spręsti emigravę asmenys? Tai, kad dar ir kitą pilietybę turintys lietuviai yra susiję teisiniais ryšiais su kita valstybe ir moka jos išlaikymo mokesčius, turėtų panaikinti teisę jiems rinkti valdžios atstovus.

Pasirinkimo galimybės iš žmogaus niekas neatima ir atimti nesikėsina – būti lietuvos piliečiu ar ne, sprendžia jis pats. Galbūt nereikėtų painioti pilietybės ir tautybės sąvokų. Pastarosiomis dienomis tik ir kalbama apie tai, kad dvigubos pilietybės taikymo išplėtimas yra geras ir siektinas dalykas, tačiau racionalių argumentų, kodėl mums to reikia, niekas taip ir nepateikė.

Gairės: Dalia Grybauskaitė, dviguba pilietybė, lietuviai, pareiga, piliečiai, prezidentė, privilegijos, rinkimai, valstybė