Pilietybės įstatymo svarstymas arba, ar būti lietuviu yra laimė?

2 Birželio, 2010 (00:44) | Migracija | Autorius: Agne

2010 – 06 – 01 Lietuvos Respublikos Seime svarstytas Pilietybės įstatymo projektas, kurį teikė šalies prezidentė. Daugiausia diskusijų kilo dėl dvigubos pilietybės instituto.

Svarstant naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, būta įvairių nuomonių dėl galimybės turėti dvigubą pilietybę. Svarstymui pateiktas pasiūlymas apskritai nepalikti galimybės dvigubai pilietybei, tačiau jam seimūnai nepritarė. Išsakyta nuomonė, kad toks pasiūlymas visiškai nedera su Konstitucija, vienguba pilietybė keičia įstatymo koncepciją. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko teigimu, dviguba pilietybė yra tam tikrose ribose reikalinga.

Didelė diskusija kilo dėl Seimo nario Manto Varaškos pasiūlymo netaikyti konkrečios kalendorinės datos, apsprendžiančios asmenų ar jų palikuonių, pasitraukusių iš Lietuvos, skirtingų galimybių įgyti ar išsaugoti LR pilietybę. Anot parlamentaro, įstatymas orientuotas į aktyvią pilietinės tautos dalį, kuri nori išsaugoti LR pilietybę arba ją įgyti, pakankamai neseniai pasitraukus iš Lietuvos. Tokia įstatymo nuostata, pasak M. Varaškos, pažeidžiami lygybės, proporcingumo principai. Kelių dienų skirtumas atitolina žmones vieną nuo kito.  Šiam pasiūlymui visiškai nepritarė Saulius Pečeliūnas, kurio teigimu, kovo 11 – oji yra takoskyros diena tarp okupacijos ir laisvės,  po kurios Lietuvos Respublikos piliečiams atsirado pareiga tą laisvę ginti. Seimo narys įsitikinęs,kad kai kurie pardavė Lietuvos pilietybę už socialines garantijas ir dabar sugrįžę nori vienodų teisių, užmiršdami vienodas pareigas.  S.Pečeliūno manymu, jeigu norima niekinti kovo 11 – ąją ir žmones, kurie krauju mokėjo už tą dieną, reikia nuimti visus apribojimus ir parašyti, kad Lietuvos piliečiais tampa visi, nors ir marsiečiai. Toks, anot šio parlamentaro, M. Varaškos pasiūlymo moto. Minėtam pasiūlymui Seimo nariai nepritarė ir toliau bemaž kiekvienam siūlymui atsirasdavo tiek priešininkų, tiek gynėjų.

Tam, kad būtų išsaugotas teisingumas, svarstymui pateiktas pasiūlymas pripažinti pilietybę tiems, kurie ją įgijo anksčiau, kitiems asmenims suteikiant sąlygas įgyti pilietybę naujo įstatymo įtvirtinta tvarka. Loretos Graužinienės teigimu, Seimo nariams nesuteikta teisė skirstyti žmonių į gerus, geresnius ir geriausius, reikia vienodai žiūrėti į Lietuvos žmones, kurie nori būti piliečiais ar jau yra piliečiai.  S. Pečeliūno nuomone, sąlygos įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę visiems turi būti vienodos, visi privalo žinoti įstatymus. Jo manymu, nederėtų sudaryti šiltnamio sąlygų tiems, kurie paliko Lietuvą dėl gardesnio duonos kąsnio ir niekuo nerizikavo. Šiam pasiūlymui taip pat nepritarta.

Egidijus Klumbys buvo vienas aktyviausiai dalyvavusių svarstyme Seimo narių. Jis siūlė pakeisti įstatymo 7 str. 5 dalį, kadangi ji galimai prieštarauja Konstitucijai. Parlamentaras teigė, kad negalima lietuvių skaldyti pagal priklausomybę politinėms ašims. Kadangi siūlyta leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jeigu tokie asmenys įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, demokratinis pasaulis skaldomas į dvi dalis. Tai, pasak E. Klumbio,- kiršinantis lietuvių tautą pasiūlymas. Reikia duoti pilietybę  visiems – gyvenantiems Australijoje, Indijoje ir t.t. Kęstučio Daukšio nuomonė šiuo klausimu: jei leidžiama turėti dvi pilietybes, kodėl tik vieniems. Jis apskritai nepritaria galimybei turėti dvigubą pilietybę. Pilietybė yra pareiga. Negali nešt dviejų pareigų dviems valstybėms, o būti lietuviu yra laimė. Tokie ir panašūs pasvarstymai lydėjo pasiūlymą. Galiausiai E. Klumbys pareiškė, jog 7 str. 5 d. įtvirtintas principas yra absurdiškas, o K. Masiulis pasiūlė keisti pačią Konstituciją, jei norima dvigubą pilietybę leisti turėti visiems. E. Klumbio pasiūlymas atmestas, paliekant  pirmines įstatymo projekto nuostatas.

Dar vienas klausimas, itin patraukęs parlamentaro E. Klumbio dėmesį – S. Šedbaro pasiūlymas į Pilietybės įstatymo 7 str. 5 d. įtraukti dar vieną valstybę – Šveicariją, kuri labai glaudžiai įvairiausiais ryšiais susijusi su ES. Vėlgi prieštaravo E. Klumbys, teigęs, kad įstatymas yra silpnas ir toks skaldymas į dvi dalis prieštarauja Konstitucijai, prašydamas nepamiršti likusių Europos valstybių – Andoros, Lichtenšteino, Monako… Pasiūlymui, kaip ir bandymui įtraukti į straipsnį Šengeno sutarties valstybes, nepritarta.

58 Seimo nariai balsavo už P. Saudargo ir G. Songailos pataisą, kuriai pritarus, įstatymo projekto 7 str. 6 dalyje atsirado nuostata, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena. Vadinasi, pritarus pasiūlymui, 7 str. 6 dalis galios ir asmenims, gyvenantiems Rusijoje ir Baltarusijoje.

Svarstant projektą būta įvairiausių ginčų ir nesutarimų, tačiau dauguma Seimo narių, garsiai reiškusių savo nuomonę, pritarė, kad reikia suteikti galimybę turėti Lietuvos Respublikos pilietybę kuo daugiau tautiečių, gyvenančių užsienyje.

Rašyti komentarą