Polisauga.lt

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Vilniaus migracijos valdyba) vadovai tęsia susitikimus su žinomais šalies ekonomistais. Šiais metais ekonominės migracijos klausimai svarstyti su Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesoriumi, Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentu Povilu Gyliu, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Rūta Vainiene ir viceprezidentu Giedriumi Kadziausku.
Kovo 30 d. Vilniaus migracijos valdyboje lankėsi Vilniaus universiteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros socialinių mokslų daktarė Gindra Kasnauskienė. Susitikime, kuriame dalyvavo Vilniaus migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis, Užsieniečių reikalų skyriaus viršininkė Irena Dvilaitienė, Veiklos organizavimo grupės inspektorė Jelena Roginskaja, buvo aptariamas Lietuvos požiūris į užsienio investitorius, galimi imigracijos Lietuvoje padariniai, kiti šalies imigracinės politikos klausimai.
Susitikime dar kartą akcentuota, jog imigracija Lietuvoje dažnai suprantama kaip nepageidautinas reiškinys, tačiau mažai kalbama apie tai, jog tinkamai ir efektyviai valdomas imigracijos procesas neabejotinai būtų naudingas šaliai. Tai rodo kitų valstybių patirtis (JK, Airijos, Skandinavijos šalių). Jos pasinaudojo darbo jėgos imigracija ir paspartino šalies ekonomikos augimą, pagerino demografinę situaciją. Imigracija Lietuvai yra neišvengiama – ją paliekant vis daugiau piliečių, kažkaip teks užtikrinti šalies ekonominį augimą. Atsižvelgiant į vieną iš žemiausių darbo užmokesčių lygių Europos Sąjungoje,  Lietuvai sunku konkuruoti ES valstybių narių darbo rinkoje. Tačiau ji galėtų  konkuruoti su valstybėmis kaimynėmis dėl darbo jėgos imigracijos iš trečiųjų šalių ir plėtoti tuos ūkio sektorius,  kur sukuriama didžiausia pridėtinė vertė, kurie galėtų kelti Lietuvos ekonomiką. Galvojant apie tai, susitikimo dalyvių manymu, vertėtų labiau koordinuoti valstybės valdymo institucijų ir įstaigų veiklą ekonominės migracijos srityje, efektyviau įgyvendinti Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos priemones.
Tai padaryti padėtų racionali Lietuvos ekonominės imigracijos politika. Tikslingai ir nuosekliai formuojama ji leistų valdyti legalios imigracijos srautus, lengviau integruoti imigrantus į šalies visuomenę. Tinkamai subalansuota ekonominės migracijos politika turėtų atnešti naudos darbdaviui, imigrantui ir, be abejo, valstybei. Tačiau imigracija bus naudinga tik tada, kai bus patenkinti visų trijų proceso dalyvių poreikiai. Kitu atveju atsiranda nepageidaujamų pasekmių, tokių kaip  mokesčių slėpimas, darbuotojų užsieniečių išnaudojimas, nelegalus darbas, buvimas šalyje  ir kt. Siekiant subalansuoti ekonominės migracijos politiką Lietuvoje, būtina tobulinti darbo teisę, užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reguliuojančius įstatymus, administracines sistemas. Tam būtinas socialinių partnerių bendradarbiavimas.
Kol kas nuomonės viešojoje erdvėje apie ekonominę migraciją labai skiriasi. Kiekviena visuomenės grupė, neretai ir valstybinės institucijos, migracijos klausimais turi savo, kartais visiškai priešingą nuomonę, tačiau kompetentingos nuomonės trūksta. Todėl, susitikimo dalyvių manymu, būtinos gilesnės migracijos padariniais suinteresuotų institucijų diskusijos ekonominės migracijos tema.

Gairės: darbo jėga, ekonomika, ekonominė migracija, Europos Sąjunga, imigrantai, Lietuva, Vilniaus migracijos valdyba