Polisauga.lt

Šių metų vasario 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai dėl vagystės sulaikė merginas V. R. ir E. R. Jokių dokumentų, patvirtinančių tapatybę, jos neturėjo. V. R. teigė gimusi  1990 m. gegužės 10 d., o  E. R. – 1989 m. gegužės 11 d., gyvenančios su tėvais Vilniaus Visorių soduose.
Patikrinę duomenis Vidaus reikalų informacinės sistemos (toliau – VRIS) naršyklės Gyventojų registro duomenų bazėje pareigūnai nerado jokių duomenų apie minėtas merginas. Informacijos apie jų tėvus – G. R. ir V. S. duomenų bazėje rasta, tačiau ten nebuvo jokio įrašo apie jų turimus vaikus. Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – Įstatymas), dokumentų, patvirtinančių jų asmens tapatybę, pilietybę ir teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje neturinčias merginas sulaikė 48 valandoms.
Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių skyriaus pareigūnės peržiūrėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Sienos kirtimų duomenų bazę, Užsieniečių registrą, Šengeno informacinės sistemos duomenų bazę, tačiau jokių duomenų apie V. R. ir E. R. nebuvo rasta.
Kokių nors dokumentų, patvirtinančių merginų tapatybę, neturėjo ir jų tėvai. Į Vilniaus migracijos valdybą iškviesti merginų tėvai patvirtino, jog V. R. ir E. R. yra jų dukros. Motina, G. R.,  pateikė Vilniaus gimdymo namuose 1989 m. gegužės 15 d. išduotą medicinos pažymą apie tai, kad ji 1989 m. gegužės 11 d. pagimdė mergaitę. Pateikė ir kitą, jau Antakalnio klinikose išduotą medicinos pažymą, tiesa, be jokio numerio, apie kitos mergaitės gimimą. Tėvai mergaičių  gimimo jokiame civilinės metrikacijos skyriuje neįregistravo, tad jos neturi ir gimimo liudijimų. Kodėl to nepadarė, paaiškinti pareigūnams negalėjo. G. R. teigė, kad tuo laiku, kai gimė dukterys, šeima  gyveno Vilniuje, Gerovės g., vaikus lankė Naujosios Vilnios poliklinikos gydytoja. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir mokyklos mergaitės nelankė, tėvai patys jas mokė namuose. Vėliau šeima persikėlė į Visorių sodus, kur iki šiol ir gyvena.
Tokia situacija, kad Lietuvoje gyvenantys dvidešimtmečiai neturėtų jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, anot Vilniaus migracijos valdybos pareigūnų, sunkiai įsivaizduojama. Niekam iš merginų aplinkos – kaimynams, giminėms nekilo klausimų, kodėl jos nuolat namuose, nelanko mokyklos, nedalyvauja jokioje kitoje vaikus ir jaunuolius dominančioje veikloje. Mergaitės gimė, jas prižiūrėjo gydytojai, gyveno sostinėje, ir – nelankė jokios mokyklos, neegzistavo jokioje šalies gyventojų apskaitoje. Anot Statistikos departamento specialistų, vaikas turi būti registruojamas civilinės metrikacijos skyriuje, kur jam suteikiamas asmens kodas. Registruoti vaiką privalo tėvai ar jo globėjai. Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Kalinauskaitė patvirtino, kad jos praktikoje pasitaikė keletas atvejų, kai tėvai atėjo užregistruoti vaikų gimimą sulaukus jiems dvejų ir daugiau metų. Kaip rodo aprašomas atvejis, būna ir didesnių kuriozų.
Vilniaus migracijos valdyba, vadovaudamasi Įstatymo   39 str. 1 d. 1 p., 113 str. 1 d. 2 p., 114 str. 2 d. ir 116 str.,  2010 vasario 25 d. parašė teikimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui dėl merginų V. R. ir  E. R. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Užsieniečių registracijos centre iki 2010-08-23. Per tą laiką, tikimasi, bus nustatyta jų tapatybė, teisinė padėtis ir išduoti Lietuvos Respublikoje galiojantys asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinantys dokumentai.
Tokia situacija, kad žmonės kone 20 metų gyventų Lietuvoje ir neturėtų jokio asmens tapatybės dokumento, nustebino ir daug mačiusius teismo proceso dalyvius.

Gairės: dokumentai, įstatymas "Dėl užsieniečių teisinės padėties", pilietybė, registras, tapatybė, Vilniaus migracijos valdyba