Seimas pasirinko saugoti lietuvių kalbą, o ne žmonių pavardes.
Vyriausybės pastangas padėti už užsieniečių, turinčių pavardes su nelietuviškomis raidėmis, ištekėjusioms moterims ir Lietuvoje gyvenantiems lenkams bei kitoms tautinėms mažumoms Seimas sumalė į miltus. Ketvirtadienį parlamentarai atmetė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą, nesutikę net grąžinti tobulinti. Seimo nariai prieš balsuodami dėl siūlymo leisti asmenvardžius dokumentuose rašyti ne vien lietuviškomis raidėmis piktinosi, kad ilgainiui gali būti pereita ir prie hieroglifų ar arabiškų rašmenų, ir siūlė visai atsisakyti tokių raidžių, kaip ą ar š. Teksto šaltinis – www.delfi.lt http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/seimas-pasirinko-saugoti-lietuviu-kalba-o-ne-zmoniu-pavardes.d?id=30849935
Kalbininkė I.Smetonienė: „Svetimtaučių pavardes „Aušra” lietuvino, kad tamsi liaudis suprastų”. Net gražiais norais grįstas ketinimas gatvę Vilniuje pavadinti žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vardu Lietuvoje kol kas yra nerealus. Kitataučių pavardžių rašymas asmens dokumentuose, dvejopi gatvių ar gyvenviečių pavadinimai sukiršino ne tik lietuvius su tautinėmis mažumomis, bet ir tikrais lietuviais save laikančius politikus, kalbininkus bei istorikus. Konkretaus atsakymo, kaip reikėtų elgtis su svetimomis pavardėmis, neturi ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė. Lrytas.lt pokalbis su I.Smetoniene – apie nesutarimus dėl nelietuviškų pavardžių rašymo Lietuvoje. Teksto šaltinis – www.lrytas.lt http://www.lrytas.lt/-12717357461270126288-kalbinink%C4%97-i-smetonien%C4%97-svetimtau%C4%8Di%C5%B3-pavardes-au%C5%A1ra-lietuvino-kad-tamsi-liaudis-suprast%C5%B3.htm