Polisauga.lt

Kiekvienas užsienietis, norėdamas ilgiau nei pusę metų praleisti Lietuvoje, turi gauti laikiną leidimą gyventi. Į Lietuvą užsieniečiai atvyksta dėl kelių priežasčių: vedybos, verslo tikslai, arba darbas ir mokslai. Tai yra pagrindinės priežastys. Kokia mūsų nuostata dėl atvykstančių užsieniečių?Lietuviai yra gana tolerantiški ir gana paprastai priima į gyvenimą „kitokius“ žmones, ypač Vilniuje tai akivaizdžiai jaučiama. Pirmasis rodiklis – studentai iš Baltarusijos, kurie mokosi Europos Humanitariniame Universitete. Studentų skaičius jau pasiekė 2 000 ir ateityje tas skaičius, matyt, tik dar labiau didės. Jaunimas atvyksta todėl, kad čia gali kvėpuoti laisvės oru. Mums tai jau tapo norma, tačiau pakalbėjus su studentais, supranti, kad laisvė jiems yra viena iš pagrindinių vertybių. Todėl nemažai jų jau išmoko lietuviškai ir stengiasi rasti savo vietą Lietuvoje, kad nebereikėtų grįžti į gimtąją šalį. Užsienio jaunimo pritraukimas į Lietuvą, mano galva, galėtų būti viena iš prioritetinių valstybės krypčių, jeigu kalbėsime apie migracijos politiką. Lietuva negali pasigirti nei savo turtais, nei didelėmis galimybėmis, tačiau aukštųjų mokyklų čia netrūksta, todėl aktyvios studentų paieškos galėtų atnešti nemažai naudos. Žinoma, būtina pagalvoti ar studentai iš visų šalių čia gali būti laukiami? Tokiu būdu mums pavyktų kompensuoti protų nutekėjimą iš Lietuvos. Tačiau tai galėtų būti atskira tema ir apie tai dar parašysiu kitą kartą.

Kita atvykimo į Lietuvą priežastis yra verslas arba darbas. Kalbant apie tai, Lietuva kol kas nėra svetinga, o tai įrodo vieno kino istoriją 2002 metais. Kinijos pilietis atvyko į Lietuvą ketindamas dirbti, 2007 metais atvyko jo žmona, kuri pradėjo dirbti kartu su vyru. Kinijoje liko jų 2 metų vaikas, kadangi pagal galiojančius įstatymus, jis neturėjo teisės gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi, negali patvirtinti kvietimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą, todėl tėvai negalėjo net trumpam atsivežti vaiko į Lietuvą.

2009 metais Vilniuje, Kinijos piliečiams gimė antras vaikas, ir jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje kaip vaikui, gimusiam užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. 2009 metų rugpjūčio mėnesį šeima kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato  Migracijos valdybą su prašymu išduoti jų vaikui, likusiam Kinijoje, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tačiau 2009 m. spalio mėnesį patenkintas prašymas problemos neišsprendė. Pranešimas apie priimtą sprendimą išsiųstas į Lietuvos Respublikos ambasadą Kinijoje, tačiau išduoti vizą vaiko atvykimui buvo delsiama. Ambasados darbuotojai reikalavo pateikti dokumentus, patvirtinančius vaiko tėvų vykdomą ūkinę-komercinę veiklą ir gaunamas pajamas. Nesupratę, kodėl daromos kliūtys vaiko atvykimui į Lietuvą, Kinijos piliečiai kreipėsi į mane. Tik didelių pastangų dėka, susisiekus su Užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento darbuotojais, penkerių metų vaikui buvo išduota viza atvykti į Lietuvą pas tėvus. Šeima savo gyvenimą sieja su Lietuva, nes vaikai jau užrašyti į darželį, mokosi lietuviškai. Tačiau ar tikrai reikėjo tiems žmonėms pereiti tokius ilgus biurokratizmo kelius? Šį klausimą palieku diskusijai.

Tai tik viena istorija, nedaranti Lietuvos valstybei garbės dėl savo biurokratizmo. Istorijų galima būtų papasakoti ir daugiau, bet tai pirmas bandymas pradėti diskusijas apie imigraciją Lietuvoje, jos naudingumą bei kylančius pavojus.

Gairės: biurokratizmas, emigracija, imigracija, kinai, Kinija, laikina viza, Lietuva, šeima, užsienietis, vaikas, viza