Polisauga.lt

Iš pirmo žvilgsnio šitas klausimas skamba keistai. Atrodytų, savaime aišku, sportas ir policininkas – tai tarsi du banginiai, plaukiojantys vienas šalia kito.

Kai vaikų paklausi, kuo jie norėtų būti užaugę, daugelis atsako, kad norėtų tapti policininkais. Vaikams augant, tas skaičius mažėja, bet jaunimas vis tiek renkasi šią profesiją, kadangi juos žavi įvairūs, su šia profesija susiję dalykai: daryti visuomenę geresnę, išvalyti ją nuo visokių negerų žmonių, siekti teisingumo ir pan. Jaunas žmogus visada yra maksimalistas, todėl jo norai kurti gėrį yra suprantami. Todėl neatsitiktinai, jaunimas, susiruošę tapti policininkais, pradeda ieškoti įvairios informacijos apie policiją bei stengiasi dalyvauti įvairiuose, su jos darbu bei gyvenimu susijusiose veiklose.

Dabar gi pasižiūrėkime, kaip šiandien jaunuolis, norintis tapti policininku, gali būti įtraukiamas į šią veiklą?

Jaunimas gali tikėtis būti įtrauktas į jaunųjų policijos rėmėjų veiklą. Policijoje yra sukurta sistema, kaip jais tapti, tačiau sistemos, kaip palaikyti jaunųjų policijos rėmėjų veiklą, kol kas nematyti. Pamenu, dar dirbant sostinės 7-ajame policijos komisariate, buvome įkūrę tokį policijos rėmėjų būrelį. Prisimenu, kaip sunku buvo priversti nepilnamečių reikalų inspektorius užsiimti su jaunimu, nes vien ateiti į šį būrelį jaunimui nepakanka: reikia tam tikros bazės, reikia lėšų, reikia žmogaus, kuris užsiimtų šią veiklą ir skatintų  jaunimą pamėgti policininko profesiją. Vien nepilnamečių reikalų inspektoriai užsiimti tokiu darbu negali, todėl, atidžiau pažvelgus į policijos struktūrą, mes nematome žmonių, kurie galėtų tuo užsiimti.

Negalima sakyti, kad policijoje niekas nevyksta: pavyzdžiu galime laikyti Vilniaus policijos jaunimo klubą, aktyvią Kėdainių ar Panevėžio PK darbuotojų veiklą, tačiau sistemingumo vis dėlto nėra. Ne kartą teko rengti įvairaus lygio renginius: naktinis krepšinis, vakarai su policija, vasara su policijos pareigūnais ir dar daugybę įvairių sportinių ar laisvalaikių renginių. Kiekvieną kartą organizuojant renginį susidurdavome su ta pačia problema: nėra lėšų, nėra žmogaus, kuris būtų tiesiog atsakingas už renginius ir pan. Galima sakyti, kad tai – ne policijos reikalas ir tai niekam nerūpi. Tačiau, kai peržiūri policijos interneto svetaines bei informaciją apie darbą su vaikais, gali sakyti, kad tam skiriama tikrai daug laiko. Šių metų vienas iš Vilniaus apskrities policijos prioritetų yra darbas su jaunimu. Tas darbas yra ne tik su jaunais nusikaltėliais ar linkusiais nusikalsti, bet ir bendroji prevencija. Dirbant su jaunimu policininkai neužmiršta paagituoti jaunimą stoti mokytis policininko profesijos.

Pagal visus nustatytus reikalavimus, norint įstoti į policiją, turi būti nepriekaištingos reputacijos, psichiškai stabilus, sveikas ir, kas labai svarbu – fiziškai gerai pasiruošęs. Be abejonės, fiziškai gerai pasiruošę tik tie žmonės, kurie mokydamiesi mokykloje aktyviai sportavo, nesvarbu kokią sportą šaką. Taigi, įstoję mokytis, o po to ir įsidarbinę, jauni žmonės ir toliau tęsia aktyvią sportinę veiklą. Tačiau čia ir iškyla pagrindinis klausimas – ar įmanoma dirbančiam pareigūnui sportuoti? Jeigu ne profesionaliai, tai bent jau intensyviai, t.y. dalyvauti ir atstovauti policiją įvairaus rango varžybose, taip patenkinant ne tik savo interesus, bet ir keliant policijos įvaizdį?

Kokia gi pas mus situacija šiandien? Kadangi pats visą laiką dirbu Vilniuje, tai kalbėsiu daugiau apie situaciją šiame mieste. Pagrindinė vieta sportuoti policininkui, be abejonės, yra Kalnų parke esantis sporto kompleksas. Matyt, norint pavadinti šią vietą sporto kompleksu, reikia turėti daug drąsos. Geriausiai apie šį kompleksą kalba futbolo aikštė, kurioje gerai jautiesi tuomet, kai užeina noras panardyti po purvą, t.y. pažaisti futbolą. Stovint po dušu jauti, kad kiekviena skylutė, esanti tavo kūne, yra užkišta purvu…tikrai labai smagus jausmasJ Apskritai, šita aikštė turbūt geriausiai ir parodo policijos požiūrį į sportą. Ir tai yra sisteminis požiūris… Dėl to netgi negalima kaltinti vadovybės ar pan., tiesiog taip yra ir nors lyg ir rūpi kažkam, bet realiai tikrų postūmių, gerinant šį aikštyną, deja nesimato.

Europoje yra žinoma, kad lietuviai moka žaisti krepšinį ir esu ne kartą tai patyręs. Kai pasakai, kad esi iš Lietuvos, žmogui, išmanančiam ir besidominčiam krepšiniu, padarai didelį įspūdį. Lietuvos policijos pasiekimai pasaulyje ir Europoje tikrai nemaži. Rinktinė ne kartą yra tapusi Europos policijos čempione ar prizininke. Vis dėl to, Lietuvos policijoje krepšinis kažkada buvo populiari sporto šaka, policijoje dirbo krepšininkai, kurie rungtyniavo net aukščiausiojoje šalies krepšinio lygoje. Vilnius taip pat turėjo gana stiprią policijos mėgėjų komandą ir netgi buvo tapę miesto čempionais. Deja, šiandien nebeliko nei komandos, nei daugelio darbuotojų (krepšininkų). Jie paprasčiausiai išėjo dirbti kitur ir šiuo metu toliau sėkmingai žaidžia atstovaudami įvairias verslo bendroves ir garsindami jų vardą. Žmonės, turėję galios priimti sprendimus, nesidomėjo sportu, todėl Vilniaus policijoje nebeliko krepšinio. Įdomu ir tai, kad net veteranai negali tinkamai atstovauti sostinės policijai, kadangi  policijoje nebeliko krepšininkų. Pasaulio sporto karalius, be jokios abejonės, yra futbolas. Jį žaidžia visame pasaulyje, žaidžia ir Lietuvoje, netgi policijoje. Jau penkerius metus esu tarptautinio futbolo turnyro organizatorius. Mano kartu su kolegomis organizuotas turnyras praėjusiais metais buvo labai pajėgus: dalyvavo Maskvos, Tbilisio, Turkijos komandos, jau nekalbant apie kaimynines šalis. Nors turnyre dalyvavo net 12 Lietuvos policijos komandų, savaime aišku, kovose dėl prizinių vietų nedalyvavo. Manote galėjo būti kitaip? Abejoju.

Turime visos Lietuvos policijos pasididžiavimą – Vilniaus policijos žirgyną Belmonte. Problemos, susijusios su žirgynu, man yra gerai žinomas, ne vienerius metus teko dalyvauti kuriant įvairias koncepcijas, kalbėti apie žirgyno perspektyvas ir pan. Šiuo metu koncepcija lyg ir sukurta ir patvirtinta, tačiau atsitiko vienas įdomus dalykas – nebėra norinčių eiti dirbti raiteliais. Manote galėjo būti kitaip? Abejoju. Ruošiant policijos raitelių pamainas, reikia įtraukti jaunimą, t.y. turi dirbti instruktoriai, kurie mokytų jaunimą, dalyvautų įvairiose varžybose, atstovautų policiją ir pan. Užaugęs raitelis ar raitelė, net negalvodama eitų dirbti į policiją.

Teko būti Kanados policijos žirgyne. Savaime aišku, negalime lygintis su Kanada, nesame tokia turtinga šalis, bet panašūs principai gali galioti ir pas mus. Deja, sutvarkytose patalpose jodinėja bepradedantys senti raiteliai.

Įdomu, koks sportas Lietuvos policijoje yra svarbiausias? Vilniaus policija gali didžiuotis savo darbuotoju –  olimpiniu žaidynių prizininku Andrejumi Zadneprovskiu. Manau Lietuvoje retas kuris paprastas žmogus žino, kad tai Vilniaus policijos Personalo skyriaus darbuotojas, o ir jis pats tuo nelabai giriasi. Įdomu kodėl? Čia žinoma, reiktų klausti jo paties, bet, kiek man teko su juo kalbėtis, jis nėra patenkintas policijos požiūriu į sportą. Turbūt niekas policijoje nesidomi, ar kuris nors pareigūnas galėtų ateityje jį pakeisti.

Pagaliau priėjome prie pagrindinės sporto šakos Lietuvos policijoje – įvairaus plauko imtynių. Čia tikrai turime kuo pasigirti…Turime įvairaus svorių veteranų pasaulio čempionų ir prizininkų. Atsižvelgiant į tai, policiją taip pat turėtų orientuotis ir skatinti, kad dirbantieji policininkai užsiiminėtu jaunimu, po darbo juos treniruotų, vežtų į įvairias varžybas ir atstovautų Lietuvos policijos jaunųjų imtynininkų klubus. Juokinga, tačiau tokio klubo policijoje niekada nebuvo. Ar kada nors bus, čia jau kitas klausimas.

Galima būtų tęsti ir rašyti daugiau, pats esu šachmatininkas, kažkada žaidęs taip pat pakankamai gerai, bet taip nė karto ir neteko atstovauti Lietuvos policijos užsienyje. O galimybių tikrai būtų – tai policijos ir ugniagesių žaidynės bei daugybė kitokių išvykų.

Ne kartą teko važiuoti į Tarptautinės policijos asociacijos rengiamas sporto varžybas. Savaime aišku, tikėtis lėšų iš policijos net neverta, todėl važiuojame už savo lėšas. Bet kartasi liūdna žiūrėti į kitų šalių delegacijas, kurios yra su vienodomis uniformomis, su tos šalies policijos atributika ar policijos simboliais.

Ar įmanoma pakeisti požiūrį į sportą Lietuvos policijoje? Labai tikiuosi, kad taip. Džiugu, kad dabartiniai Lietuvos policijos vadovai patys noriai sportuoja ir palaiko sportą, tačiau, manau reiktų susėsti ir sukurti vieningą sporto sistemą, kuri veiktų kaip koks gamtos ciklas – senesnius keičia jaunesni, kuriuos anie moko, po to jaunesni tampa senesniais ir t.t. Taip ir suktųsi užburtas ratas, kurio pavadinimas – didysis sportas.

Gairės: futbolas, imtynės, jaunimas, krepšinis, Policija, Sportas, Vilniaus policija, žirgynas